Ar dažnai galvojame apie debesų prigimtį žiūrėdami į dangų? Tačiau šis gamtos reiškinys yra labai įdomus, nepaisant jo pažįstamumo ir kasdienybės. Tačiau laikai, kai debesyse matė keistas pilis ir drakonus, jau seniai praėjo, o šiuolaikinis mokslas juos nuodugniai ištyrė, sudėjo į lentynas ir atsakė į visus šimtmečius smalsius žmones kankinusius klausimus.
Įdomūs faktai apie debesis
- Esant žemesnei nei -15 laipsnių temperatūrai, jie kristalizuojasi. Tokie debesys jau susideda ne iš vandens lašelių, o iš ledo kristalų.
- Būtent debesys padeda mūsų planetai išlyginti kasdienius ir sezoninius temperatūros svyravimus.
- Aukščiausi debesys Žemėje yra naktiniai. Jie susidaro jau už tankių atmosferos sluoksnių, iki 85 kilometrų aukštyje virš jūros lygio. Tuo pat metu kosmosas oficialiai prasideda 100 kilometrų aukštyje.
- Debesų yra ne tik Žemėje, bet ir ant kitų dangaus kūnų, turinčių atmosferą, pavyzdžiui, Veneros, Jupiterio, Saturno ar Titano, pastarojo palydovas. Be to, Titane šie debesys reguliariai lyja (įdomūs faktai apie Titaną).
- Žemiausi debesys yra sluoksniniai. Kartais juos galima pamatyti vos šimto metrų aukštyje.
- Kalnuose kartais stebimi keisti debesys, kurie nejudėdami kabo vienoje vietoje ir niekur nejuda. Tai lemia retas sutapimas vėjų, kurie pučia iš skirtingų krypčių ir ilgainiui išlaiko debesį vienoje vietoje.
- Saturno planetos ašigalių palydovams pavyko nufotografuoti keistus taisyklingos šešiakampės formos debesis. Niekas nežino, kas tai yra.
- Vidutinis debesis sveria 8–10 tonų, o perkūnijos debesis sveria daug, daug daugiau.
- Galingi perkūnijos debesys gali prasiskverbti iki 10 kilometrų aukštyje.
- Drėgmė negali pradėti kondensuotis aplink tuštumą. Debesis susidaro tada, kai jis pradeda kondensuotis aplink dulkes ar į orą pakilusius dūmus (įdomūs faktai apie orą).
- Kartais debesys egzistuoja ilgą laiką, tačiau jei drėgmės lygis labai žemas, debesis gyvens tik 15-25 minutes.
- Kitų saulės sistemų planetose, mokslininkų teigimu, gali būti debesų, kurių temperatūra siekia tūkstantį ar du laipsnius. Kodėl gi ne?
- Veneroje debesys susideda iš sieros rūgšties garų, na, daugiausia sieros rūgšties. Tiesa, sieros rūgšties lietūs nepasiekia paviršiaus, išgaruoja net skrendant dėl siaubingo, daugiau nei 400 laipsnių karščio.
- 2004 m. buvo įkurta Tarptautinė debesų mylėtojų draugija. Jos nariai fotografuoja šį gamtos reiškinį, diskutuoja ir svajoja pamatyti rečiausius debesis. Jame yra tūkstančiai žmonių iš daugiau nei 120 šalių.