Seniai Žemėje atsiradę vėžliai nenustoja stebinti tų, kurie juos mato pirmą kartą. Lėti, apgaubti stipriais lukštais, jie yra ilgi, todėl daugelyje kultūrų laikomi išminties simboliu. Tačiau tai netrukdo daugelio šalių gyventojams juos valgyti ir taip aktyviai, kad kai kurios jų rūšys dabar yra ant išnykimo ribos, o vėžlių kiaušinių rinkimas yra griežtai baudžiamas įstatymu.
Įdomūs faktai apie vėžlius
- Dabar pasaulyje yra apie 330 jų rūšių, bet kadaise jų buvo daug daugiau. Dauguma jų išmirė senovėje, o ne dėl žmogaus veiklos.
- Pirmieji vėžliai Žemėje pasirodė maždaug prieš 220 mln. metų.
- Kai kurie iš jų daugiausia gyvena ant žemės, o kiti didžiąją laiko dalį praleidžia vandenyje.
- Kai kuriose šalyse žvejai gaudo vėžlius su žuvimi. Žuvis surišama už uodegos ir puola į vandenį, kur suranda vėžlį ir iš apačios prilimpa prie jo kiauto. Tada žvejai visą šią krūvą ištraukia į valtį arba krantą (įdomūs faktai apie žuvis).
- Gėlavandeniai vėžliai negali gyventi sūriame vandenyje. Tačiau kaip ir atvirkščiai.
- Mokslininkai vis dar nežino, kas buvo pirmasis vėžlių protėvis ir iš ko jie kilę.
- Didžiausias šiuolaikinis vėžlys yra odinis. Iki 2,5 metro ūgio jis gali sverti 800–900 kg.
- Vėžliai gali verkti. Tiesa, ne iš emocijų – taip jie atsikrato organizme susikaupusio druskos pertekliaus.
- Kai kurių vėžlių mėsa yra nuodinga, nes jie patys minta nuodingomis žuvimis ar augalais. Dėl to jų mėsa tampa toksiška.
- Vėžlių patelių dedamų kiaušinėlių skaičius priklauso nuo populiacijos dydžio gyvenamojoje vietoje. Jei vėžlių daug, ir konkurencija dėl maisto, kiaušinių bus dedama mažai, o jei reikės intensyviai veistis – 2-2,5 karto daugiau.
- Dėl to, kad vėžliai gali ilgai išsiversti be vandens ir maisto, burlaivių laikais jūreiviai dažnai juos naudodavo kaip gyvą konservą. Dėl to šie gyvūnai buvo išnaikinti daugelyje salų. Vien Galapagų salose XVII ir XVIII amžiuje buvo nužudyta apie 10 milijonų vėžlių.
- Dauguma vėžlių rūšių yra įrašytos į Tarptautinę raudonąją knygą.
- Vėžliai gyvena ilgą laiką, tačiau tikslus laikas, be kita ko, priklauso ir nuo jų rūšies. Oficialus ilgaamžiškumo rekordas – 188 metai.
- Savo palikuonimis rūpinasi tik rudieji vėžliai. Visos kitos rūšys deda kiaušinėlius ir pamiršta juos amžiams.
- Kai aplinkos temperatūra aukšta, iš vėžlių kiaušinių išsirita patelės, o esant žemesnei – patinai. Panaši situacija stebima ir krokodiluose (įdomūs faktai apie krokodilus).
- Jūrų vėžlių patelės (ty rūšis) gali veistis tik sulaukusios 27–30 metų. Patinai yra šiek tiek anksčiau.
- Kadangi odinių vėžlių kūno temperatūra yra aukštesnė nei visų kitų giminaičių, jie gali gyventi šaltesniuose vandenyse. Tačiau tokiu atveju jie turi labai aktyviai maitintis, kad išlaikytų vidinę šilumą.
- Kai kurių rūšių suaugę vėžliai sveria apie 1500–2000 kartų daugiau nei būdami jaunikliais. Palyginimui, jei šios proporcijos būtų aktualios žmogui, tai suaugęs žmogus galėtų pasiekti 7-8 tonų svorį.
- Esant žemai temperatūrai šių gyvūnų aktyvumas mažėja, judesiai tampa vangūs ir lėti.< /li>
- Lėčiausias vėžlys yra milžiniškas. Sausumoje jis juda mažesniu nei 0,4 km/h greičiu.
- Oficialiai užregistruotas atvejis, kai vėžlys badavo beveik 5 metus, bet išgyveno.
- Vienas iš stipriausi gyvūnai yra žalieji jūros vėžliai. Ant nugaros jie gali neštis tiek žmonių, kiek telpa ant jo kiauto, tai yra keturis ar penkis.
- Vėžliai yra vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie žmones prisimena iš matymo ir juos skiria.
- Kaip ir paukščiai, ilgose kelionėse jie vadovaujasi planetos magnetiniu lauku (įdomūs faktai apie paukščius).
- Kiaušinių, kuriuos patelė gali dėti vienu metu, skaičius yra tiesiogiai priklausomas susijusi su jos dydžiu. Kuo jis senesnis ir didesnis, tuo daugiau kiaušinių gali turėti.
- Sausumoje lėtas, vandenyje kai kurie vėžliai gali pasiekti įspūdingą greitį – iki 35 km/h.