Nuostabūs ugniagesiai vabzdžiai skiriasi nuo daugelio kitų Žemės būtybių savo gebėjimu švytėti, iš kur kilo jų pavadinimas. Ši įdomi ir neįprasta savybė neliko nepastebėta, o įvairiose senovės kultūrose ugniagesiai kartais buvo painiojami su dvasiomis, kartais su kitomis anapusinių jėgų apraiškomis. Jie tikrai labai smalsūs, ypač kai jų daug – tūkstančiai naktiniame danguje besisukančių ugniagesių atrodo tikrai neįtikėtinai.
Įdomūs faktai apie ugniagesius
- Šviečiantys šių nuostabių būtybių organai vadinami žibintais.
- Kai kurių rūšių ugniažolėms švyti ne tik suaugėliai, bet ir lervos bei kiaušinėliai.
- Kai kurios ugniažolės šviečia savaime, o kitas reikia sutrikdyti lengvu prisilietimu, kad jos švytėtų.
- Ugnies muselėje šviesą sudaro tik šio vabzdžio kūno pagaminta energija (įdomūs faktai apie vabzdžius).
- Palyginimui, kai dega lemputė, tik 90 % šviesos sklinda iš, nes šilumai eina 10 proc. Tačiau kai dega fluorescencinė lempa, tik 70% yra šviesos, o 30% – šilumos generavimas. Ugnialapyje visa 100 % energijos patenka į šviesą.
- Įvairių rūšių ugniažolės švyti savaip. Tuo pačiu metu kai kurie šviečia nuolat, o kiti periodiškai mirga.
- Jų dauginimuisi svarbus ir švytėjimas. Patelės švyti medžių ir krūmų lapijoje, laukdamos patinų. Pastarieji, artėdami prie jų, taip pat pradeda skleisti šviesos signalus.
- Šviesa padeda ugniagesiams išvengti plėšrūnų – mirgėdami jie gamina karčius chemikalus savo organizme, o medžiotojai jau žino, kad neverta gaudyti degančios ugniažolės, nes jos nebemėgs.
- Ugniagesius lengva atpažinti pagal tam tikrą švytėjimo ritmą. Viena rūšis sukuria J formos blykstę, o jos skrydžio trajektorija primena lanką. Kitas skrenda tiesia linija ir mirksi kas 3–8 sekundes. Trečiasis sumirksi du kartus kas penkias sekundes, ketvirtasis – tris kartus per dvi-tris sekundes ir t.t.
- Švytėdami mokslininkai gali iš karto atpažinti, kokia ugniagesė yra priešais juos.
- Nors daugumos ugniagesių rūšių suaugusieji minta žiedadulkėmis ar mažesniais vabzdžiais, Photuris rūšies patelės grobia kitų rūšių patinus. Tuo pačiu metu jie skleidžia šviesą, imituojančią jų grobiamų rūšių patelių švytėjimą.
- Daugelis žmonių mano, kad šviesa, sklindanti iš ugniagesių, gali būti tik žalia arba žalsvai geltona, tačiau tai yra ne visai tiesa. Yra ugniagesių, kurios skleidžia oranžinę arba mėlyną šviesą. Kai kurie skleidžiantys mėlyną švytėjimą nemirga, o nuolat šviečia visą naktį.
- Yra ir tokių vabzdžių rūšių, kurios visai nešviečia.
- Ugniagesiai švyti, nes jų kūne yra cheminių medžiagų ir fermentų, tokių kaip kalcis, adenozino trifosfatas, liuciferinas ir luciferazė, todėl vyksta bioliuminescencinė cheminė reakcija.
- Šie vabzdžiai gali kontroliuoti švytėjimą, pridėdami deguonies pačioje proceso pradžioje. siekiant pradėti cheminę reakciją organe, skleidžiančiame šviesą (įdomūs faktai apie deguonį).
- Firefliers gali išgelbėti žmogaus gyvybę. Mokslininkai nustatė, kad jų organizme esantis liuciferinas gali būti naudojamas kraujo krešuliams organizme aptikti, o tai svarbu vartojant vaistus nuo vėžio. Tačiau visai neseniai mokslininkai išmoko sukurti sintetinę luciferazę, o tai reiškia, kad medicinos pramonei nebereikia šios bioliuminescencinės cheminės medžiagos gauti iš ugniagesių.
- Šaunuoliai turi labai mažai gyvybės – tik vasara. Didžiąją savo gyvenimo dalį jie praleidžia ieškodami partnerio. Kai tai atsitiks, patelės deda kiaušinėlius ir miršta. Lervos atsiranda kitą pavasarį, o gyvenimo ciklas kartojasi.