Sunku būtų įsivaizduoti ežerus ar jūras be žuvėdrų. Šie paukščiai gyvena visur, kur gali sugauti kitus vandens gyventojus ar surinkti šiukšles. Žuvėdra – agresyvi ir ginčytis paukščių atstovė. Toks paukštis įpratęs gyventi didelėje grupėje ir nuolat kovoja dėl geresnės vietos ar maisto tiekimo.
Ornitologams pavyko nustatyti 44 kirų veisles. Didžiausio tokio paukščio sparnų plotis siekia 1,5 metro, o mažiausio – 0,5 metro.
1. Žuvėdrų kūno svoris nėra labai didelis: vidutiniškai svyruoja nuo 240 iki 400 gramų. Tokio plunksnuoto paukščio kūnas yra lieknas.
2. Paprastasis kiras skraidina nedideliais pulkais, o jų skrydis vykdomas trikampio pavidalu.
3. Jūrų kirai puikiai plaukia ir netgi gali miegoti ant vandens.
4. Dėl to, kad ant žuvėdros yra speciali liauka, toks paukštis gali gerti sūrų vandenį. Ši liauka yra virš paukščio akių ir išvalo žuvėdros kraują nuo druskos, kurią liauka pašalina per šnerves.
5. Žuvėdros sugeba pulkais pulti žmones, saugodamos savo erdvę. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra net nurodymai paštininkams, ką daryti užpuolus šiems paukščiams.
6. Tam tikrose vietose 70 % žuvėdrų raciono sudaro žuvų atliekos.
7. Juodagalvis kiras gali sulaužyti kiaušinius savo ir kaimynų gniaužtuose, jei pastebi žmogų, kai jie dedami arba pirmosiomis inkubacijos dienomis.
8. Solt Leik Sityje yra 50 metrų granito kolona su 2 bronziniais paukščiais ant žemės rutulio. Taip jie bandė įamžinti Kalifornijos kirų atminimą, kuris simbolizavo Jutos valstiją ir išgelbėjo ūkininkus’ vidurio skėrių pasėliai.
9. 2011 m. Paryžiaus monetų kalykloje buvo pristatyta Audouin’s Seagull – gana retas paukštis, gyvenantis kai kuriose Viduržemio jūros salose.
10. Jūrų kirai turi plaukimo membranas, dėl kurių tokio tipo paukštis puikiai juda vandenyje, tačiau okeaninėms rūšims tokie paukščiai nebuvo priskirti.
11. Pastaruoju metu žuvėdros buvo laikomos “valytojomis” ir rimti konkurentai varnams, gyvenantiems vartojimo ir pramoninių atliekų teritorijoje.
12. Mažiausias žuvėdros narys – Tai mažas kiras, kurio vidutinis svoris 100-150 gramų. Didžiausias žuvėdras yra žuvėdra. Tokio suaugusio žmogaus svoris dažnai viršija 2 kilogramus.
13. Žuvėdros neturi socialinių santykių su giminaičiais. Jie ne tik kartais ėda kitų rūšių kirus, bet ir retkarčiais užsiima kanibalizmu.
14. Kai žuvėdra medžioja žuvį, ji gali nerti galva į vandenį.
15. Iš visų kirų veislių Kalifornijos kiras tapo protingiausias. Skirtingai nuo kitų porūšių, šis kiras peri žemyninėje dalyje, nuo vandenyno nutolusiose vietose. Tokio plunksnuoto kiro gyvenimo būdas paskatino mormonus garbinti Kalifornijos kirą kaip dieviškąjį Elohimo įsikūnijimą.
16. Skrydžio momentu žuvėdra pasiekia 110 km/h greitį.
17. Kirų kolonijos dažnai būna mišrios. Netoliese jie noriai peri garnių, kormoranų, laukinių ančių ir kitų paukščių rūšių lizdus.
18. Žuvėdros yra protingi ir smalsūs paukščiai, kurie gali žaisti žaidimus, vogti grobį iš kitų paukščių, taip pat persekioti kitus gyvūnus ir netgi pasinaudoti žmonėmis.
19. Iki 4 metų žuvėdra turi pilkas plunksnas, po to pradeda baltuoti.
20. Patogiam gyvenimui žuvėdrai reikia daug maisto – ne mažiau kaip 400 gramų per dieną suaugusiam žmogui.
21. Nieko blogo nenutiks, jei viena žuvėdrų sankaba žus. Esant tokiai situacijai, patelė iš karto padeda dar kelis kiaušinėlius. Šį procesą kirams galima pakartoti iki 4 kartų.
22. Jūreiviai galėtų išmokti nustatyti audros artumą pagal šių paukščių elgesį. Jei žuvėdra sėdi ant stiebo ar ant vandens, tuomet negalima bijoti audrų.
23. Hitchcocko filme „Paukščiai“ Amerikos silkės buvo vaizduojamos kaip sparnuoti atkaklūs žmogaus persekiotojai. Tačiau, kaip paaiškėjo, šis siužetas nebuvo sugalvotas. Smurtiniai europinių silkių kirų išpuoliai, kuriuos sukėlė žmonės, patekę į paukščių teritoriją, sukėlė rimtų galvos traumų, kurios keliais atvejais baigėsi mirtimi.
24. Žuvėdra turi naudingą prisitaikymą. Šio paukščio sparnų pločio ir ilgio santykis yra didesnis, palyginti su trumpesniais kitų paukščių sparnais, todėl kiras gali lengvai manevruoti.
25. Suaugę kirai turi išskirtinių dėmių ant snapelių, kurios tapo vaizdiniais jų jauniklių ženklais. Siekdami įtikinti suaugusiuosius atplukdyti maistą, jaunikliai turi pešti šias žymes.
26. Žuvėdros turi galimybę statyti lizdus beveik bet kur ir iš bet kokios medžiagos. Jie gali susikurti lizdą iš žolės, plunksnų, šakelių, tinklų nuolaužų, skardinių ir kitų šiukšlių.
27. Daugelis kirų žiemoja Juodojoje arba Kaspijos jūroje, o kai kurios skrenda į Šiaurės ar Viduržemio jūrą. Jie taip pat gali migruoti į Afrikos valstybes, Japoniją ir Kiniją.
28. Daugelyje kultūrų žuvėdra buvo laikoma universalumo, laisvės ir nerūpestingo gyvenimo būdo simboliu. Keltų ir airių mitologijoje Manannan Mac Lir buvo apgavikas ir jūros dievas, dažnai vaizduojamas kaip žuvėdra.
29. Žuvėdros susiduria su daugeliu jūros paukščiams įprastų grėsmių, tokių kaip tarša nafta, linijų įsipainiojimas ir plastiko įsiskverbimas. Vienakojai kirai nėra neįprasti, ir nors šie paukščiai lengvai prisitaiko prie tokio pobūdžio sužalojimų, sąžiningi kirų mylėtojai imasi priemonių apsaugoti tokius unikalius ir žavius paukščius.
30. Jei žuvėdra perinti ar maitindama jauniklius pastebės pavojų, tai šurmulys apims visą paukščių koloniją. Tada žuvėdros išskris į orą, pradės suktis virš ramybės drumstojo ir šiurkščiai rėkti.