Miško zonose auga daugybė įvairių augalų rūšių, kurių daugelis yra labai įdomios ir neįprastos. Miškas yra tikras, laukinis, žmogaus nesugadintas miškas – tai tikras gamtos lobių namas, kuriame verda gyvybė. Ir nėra reikalo veržtis į ją savo intencijomis, nes mes ten ne šeimininkai, o tik svečiai, ir mums leidžiama tik pažiūrėti, o ne sunaikinti tai, ką liečiame.
Įdomūs faktai apie augalus miško zonų
- Jų rūšių įvairovė kasmet mažėja. Šiuo metu žmonija jau yra sunaikinusi daugiau nei pusę visų Žemės miškų zonų, kartu su ten augančiais augalais.
- Bendras visų mūsų planetos miško zonų plotas siekia 38 milijonus kvadratinių kilometrų.
- Medžiai yra bet kurio miško pagrindas. Jei jų mažai, tai jau ne miškas, o pamiškė (įdomūs faktai apie medžius).
- Europos miškų zonose augalai gali sudaryti 1-2 lajos lygius, o miškuose. atogrąžų miškų yra iki 5.
- Visi miško augalai vienaip ar kitaip prisideda prie paklotės priežiūros, kai numeta lapus arba patys žūva. Pakraą sudaro jų organinės liekanos.
- Iš viso miško zonose yra ne penkios pakopos, kaip kartais manoma, o šešios. Šešta pakopa yra po žeme, ji susideda iš augalų šaknų.
- Europoje miškai sudaro apie 95% visų parkų ir kitų žaliųjų erdvių miško plotų. O visame pasaulyje šis parametras yra apie 7%.
- Didžiausi miško augalai, kaip ir seni ir masyvūs medžiai, per metus pagamina iki 70 kg gryno deguonies, filtruodami iki 100 000 kubinių metrų oro (įdomūs faktai apie orą).
- Labiausiai „gydomiausias“ medis ir visas augalas yra pušis. Ne veltui sanatorijos dažniausiai yra pušynuose – oras tokiose vietose visada labai švarus ir sveikas.
- Tarp visų miško zonų augalų ąžuolas turi didžiausią garbę įvairiose šalyse. Daugelyje kultūrų jis laikomas šventu medžiu.
- Kai kurie gerai pažįstami miško augalai yra mirtinai nuodingi. Pavojingiausias yra hemlockas.