Šalta Baltijos jūra yra labai svarbi visoms šalims, turinčioms prieigą prie jos. Be to, šiuose šiauriniuose vandenyse gyvena įvairiausios gyvos būtybės, todėl biologai taip pat daug dėmesio skiria šios jūros tyrimams.
Įdomūs faktai apie Baltijos jūrą
- Šiauriausias jo taškas praktiškai ribojasi su poliariniu ratu.
- Baltijos jūros plotas yra du kartus didesnis už Baltarusijos Respublikos plotą.
- Baikalo ežere vandens yra apie 2000 kubinių kilometrų daugiau nei Baltijos jūroje (įdomūs faktai apie Baikalą).
- Kijevo Rusioje Baltijos jūra buvo vadinama Varangija, o vokiečiai, švedai ir danai vadinkite jį Rytais.
- Toje pačioje vietoje, kur dabar yra Baltijos jūra, anksčiau egzistavo trys kiti, keitę vienas kitą – Yoldiev, Ancylus ir Litorina jūros. Visi jie buvo lengvai pasūdyti, beveik švieži.
- Tarp visų Žemės jūrų Baltijos jūra yra viena jauniausių. Ji susiformavo tik prieš maždaug 4000 metų, tai yra, kai senovės egiptiečiai jau ruošėsi statyti pirmąsias piramides (įdomūs faktai apie Senovės Egiptą).
- Baltijos jūra skalauja 9 šalių krantus.
- Į ją įteka 8 didelės upės ir daug mažų.
- Baltijos jūros gylis nedidelis, vidutiniškai paviršių nuo dugno skiria vos 50 metrų.
- Baltijos jūroje potvyniai yra silpnesni nei bet kurioje kitoje Žemės jūroje, o vandens lygis kinta tik 20-30 centimetrų (įdomūs faktai apie jūras).
- Skirtingai nei daugelyje kitų šiaurinių jūrų, Baltijos jūroje audros būna nedažnos, o bangos net ir blogiausiu oru paprastai neviršija 3 metrų aukščio.
- Žiemą šiaurinė Baltijos jūra užšąla ir uždengia. su ledu.
- Baltijos jūra pasižymi mažu druskingumu, nes su upėmis ir krituliais į ją patenka daug gėlo vandens.
- Aukso koncentracija Baltijos jūros vandenyje. yra aukštesnis nei bet kurio kito vandenyse.
- Estijos gyventojai tai vadina Vakarų jūra.
- Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos daug cheminio ginklo pavyzdžių buvo užtvindyta Baltijos jūros dugne. Veikiant korozijai, konteineriai praranda sandarumą, vanduo užsiteršia, todėl ekologija čia kasmet blogėja (įdomūs faktai apie ekologiją).
- Prie Baltijos ir Šiaurės jūrų ribos galima stebėti, kaip skirtingų spalvų vandenys nesimaišo. To priežastis – skirtingas jų tankis.