Vėžiagyviai apima ne tik mums pažįstamus vėžius, kuriuos kai kurie gaudydavome vaikystėje, bet ir daugybę kitų vandens gyvūnų. Jie gyvena tiek gėlame, tiek sūriame vandenyje ir paprastai aptinkami visuose žemynuose ir daugelyje salų. Vėžiai visada buvo žūklės objektas, tačiau ne per masyvūs, nes, pavyzdžiui, žuvį pagauti daug lengviau, tačiau pajūrio gyventojai dažnai juos gaudo gana aktyviai, o kartais ir tyčia augina. O biologijos požiūriu vėžiagyviai yra labai įdomūs savo sugebėjimais ir gebėjimu prisitaikyti prie sunkiausios aplinkos.
Įdomūs faktai apie vėžius
- Dauguma rūšių vėžiai yra labai reiklūs vandens grynumui. Jie negali gyventi nešvariame vandenyje.
- Vėžio spalva skiriasi priklausomai nuo buveinės ir vandens savybių: nuo žalsvai rudos iki melsvai rudos.
- Vėžių mėsa yra balta, malonaus ir subtilaus skonio. Daugiausia jo yra vėžių kakle (uodegoje) ir užima apie 20 % viso jo svorio.
- JAV, Viktorijos valstijoje esanti Murray upė garsėja didžiausiais vėžiais pasaulyje.< /li>
- Suomijoje nuolat rengiamos vėžių šventės, o Švedijoje kas antrą rugpjūčio trečiadienį rengiamas elegantiškas piknikas, skirtas vėžiams gydyti.
- Jei vėžys dėl tam tikrų aplinkybių praranda savo nagus, laikui bėgant jis užaugs nauja. Dėl šios priežasties susitinka vėžiai su įvairaus dydžio letenėlėmis.
- Lydimosi metu vėžiai tampa bejėgiai. Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus veisiasi kelis kartus, o per likusį gyvavimo laikotarpį – dar kelis kartus.
- Vėžiagyviai gali gyventi iki 20 metų.
- Senovės gydytojai tikėjo, kad jei pamišusio šuns, nuodingos gyvatės ar skorpiono įkandimas bus storai apibarstytas perdegusio vėžio pelenais, nuodai bus nepavojingi. Žinoma, taip nėra.
- Vėžys kvėpuoja per odos žiaunas, tačiau tam, kad deguonies apykaita būtų palaikoma reikiamu lygiu, jis turėtų retkarčiais iššliaužti į gryną orą (įdomūs faktai apie deguonies).
- Ežeruose ir tvenkiniuose vėžių beveik nebūna, dažniau galima rasti švariose upėse, kur vanduo neužstovi ir nėra daug dumblo.
- A. dideli vėžiai gali sverti iki dviejų šimtų gramų, tačiau pagauti vieną pavyksta retai.
- Vėžiai minta daugiausia augaliniu maistu, įvairūs vandens augalai sudaro iki 80 procentų viso raciono, tačiau retkarčiais jie nepaniekina ir dribsnių.
- Vėžiai yra žinomi kanibalai. Lydymosi metu ir iškart po jo tarp jų dažnai pasitaiko ir artimųjų išpuolių.
- Vėžių akys išsidėsčiusios ant stiebelių, todėl jas galima iškelti į priekį. Ši funkcija padeda reguliuoti regėjimą.
- Patelė sugeba dėti iki 600 kiaušinėlių, o jų nešiojimo procesas užtrunka šešis mėnesius.
- Uodegą praradęs vėžys visada žūva. Taip yra dėl to, kad uodega yra pagrindinė judėjimo vandenyje priemonė, būtent jos pagalba kylama į paviršių gauti deguonies.
- Vėžiagyvių omarų tai tas pats 9 -mėnesio nėštumo ciklas kaip ir žmonėms.
- Didžiausias vėžiagyvių atstovas yra milžiniškas jūros voras, iš pavadinimo galima spręsti apie jo didingą dydį ir išvaizdą. Tai didžiausias krabas pasaulyje, jo nagai užauga 4 metrus (įdomūs faktai apie krabus).
- Patys mažiausi vėžiagyviai, kaip ir didžiausi, gyvena vandenyje. Jie vadinami vandens blusomis arba dafnijomis. Šio vėžiagyvių planktono mikroskopiniai matmenys svyruoja nuo 2 iki 6 mm.
- Vėžiagyviai tarnauja kaip natūralūs vandens valytojai, jie minta mėsa: negyva žuvimi ar gyvūnų liekanomis. Jų dėka rezervuaro dugnas tampa švaresnis, o tai naudinga kitiems gyventojams.
- Vėžiagyviai taip pat priklausantys krabai yra labai agresyvūs savo brolių atžvilgiu, patinai kovoja dėl teisės turėti vėžiagyvius. patelės, o brendimas šios rūšies įvyksta 7-9 metų amžiaus. Bet jie nėra daug draugiškesni ir su patelėmis, po apvaisinimo krabas gali suėsti patelę kartu su būsimais palikuonimis, jei ji laiku nepabėgs.
- Prie Juodosios jūros krantų gyvena 500 rūšių vėžiagyvių (įdomu) faktai apie Juodąją jūrą).
- Vėžiai, kurie natūraliai turi žalsvą, pilkšvą ar melsvą kiauto spalvą, patekę į verdantį vandenį parausta. Tai paaiškinama tuo, kad kiaute yra įvairių spalvų pigmentų, tačiau aukštą temperatūrą gali atlaikyti tik raudona spalva, o likusieji pigmentai tiesiog suyra.
- Atskirasis krabas neturi savo kiauto, todėl įlipa į laisvus kiautus ir juose gyvena iki tol, kol kiautas jam pasidaro per mažas. Tada jis ieškos naujo.
- Orams trūksta senėjimo geno, šie vėžiagyviai teoriškai gali gyventi amžinai. Tačiau žmonės mano, kad jie yra per skanūs.
- Vėžių skrandis yra galvoje, jame yra dantų, kurie lydymosi metu keičiasi kartu su skrandžiu ir galvos dalimi.
- Vėžiagyviai taip pat priklauso vėžiagyvių šeimai, kurią daugelis laiko vabzdžiais (įdomūs faktai apie vabzdžius).
- Tarp visų daugialąsčių organizmų vėžiagyviai turi daugiausiai genų – iki 30 tūkst.